straipsniai spaudai

Vienas seniausių, bet kintantis rašto darbų žanras, apribotas griežtomis spaudnių ir leidybos taisyklėmis. Skirtingai nei „begalinius“ straipsnius internetui, straipsnius spaudai negailestingai talžo spaudos ženklų skaičius ir redaktorių tvirta ranka.

Būna, kad jau parengtą leidinio maketą tenka taisyti, nes pasirodo, kad antraštė – dviem raidėmis per ilga, priešpaskutinei pastraipai trūksta kokio sakinio, o parašą po nuotrauka reikia sugalvoti naują, nes sena iliustracija, neva, darko bendrą atvarto vaizdą ir turi būti pakeista…

Straipsniams spaudai labai svarbi jų išvaizda, nes skaitytojo dėmesys pirmiausia krypsta į nuotraukas, antraštes bei įžangą,  greičiau pastebimos paryškintos citatos, info – blokai ir paantraštės – būtini straipsnių spaudai atributai.

Ribota vieta spaudinyje, autorius skatina ieškoti aiškesnių, tikslesnių ir vaizdingesnių išsireiškimų, glausčiau ir paprasčiau formuluoti mintis bei konstruoti sakinius. Ypatingą dėmesį kreipiant ir į gramatiką ar rašybą (ilgieji brūkšniai, apatinės kabutės ir panašiai), juk nėra didesnės gėdos, kai jau atspausdintame leidinyje akis bado rašybos klaidos – skirtingai nuo straipsnių internete, spaudinio jau nebeištaisysi, o spausdintas tekstas visam laikui liks toks, kokį atidavėme spaustuvininkams.

Literatūrine prasme, straipsniai spaudai atrodo kaip interviu, komentarai, pranešimai, žinutės, žurnalistiniai tyrimai, reportažai ar apybraižos ir pan.

Apimtimi straipsniai spaudai būna nuo 3 tūkst. ženklų žinučių, 5 – 7 tūkst. ženklų per visą puslapį, iki 11 – 14 tūkstančių spaudos ženklų su tarpais per atvartą – nelygu, koks leidinio stilius ir reikalavimai maketui.

Pradžiai užsisakykite paprasčiausią tekstą