straipsniai spaudai

Vienas seniausių, bet kintantis rašto darbų žanras, apribotas griežtomis spaudnių ir leidybos taisyklėmis. Skirtingai nei „begalinius“ straipsnius internetui, straipsnius spaudai negailestingai talžo spaudos ženklų skaičius ir redaktorių tvirta ranka.

Būna, kad jau parengtą leidinio maketą tenka taisyti, nes pasirodo, kad antraštė – dviem raidėmis per ilga, priešpaskutinei pastraipai trūksta kokio sakinio, o parašą po nuotrauka reikia sugalvoti naują, nes sena iliustracija, neva, darko bendrą atvarto vaizdą ir turi būti pakeista…

Straipsniams spaudai labai svarbi jų išvaizda, nes skaitytojo dėmesys pirmiausia krypsta į nuotraukas, antraštes bei įžangą,  greičiau pastebimos paryškintos citatos, info – blokai ir paantraštės – būtini straipsnių spaudai atributai.

Ribota vieta spaudinyje, autorius skatina ieškoti aiškesnių, tikslesnių ir vaizdingesnių išsireiškimų, glausčiau ir paprasčiau formuluoti mintis bei konstruoti sakinius. Ypatingą dėmesį kreipiant ir į gramatiką ar rašybą (ilgieji brūkšniai, apatinės kabutės ir panašiai), juk nėra didesnės gėdos, kai jau atspausdintame leidinyje akis bado rašybos klaidos – skirtingai nuo straipsnių internete, spaudinio jau nebeištaisysi, o spausdintas tekstas visam laikui liks toks, kokį atidavėme spaustuvininkams.

Literatūrine prasme, straipsniai spaudai atrodo kaip interviu, komentarai, pranešimai, žinutės, žurnalistiniai tyrimai, reportažai ar apybraižos ir pan.

Apimtimi straipsniai spaudai būna nuo 3 tūkst. ženklų žinučių, 5 – 7 tūkst. ženklų per visą puslapį, iki 11 – 14 tūkstančių spaudos ženklų su tarpais per atvartą – nelygu, koks leidinio stilius ir reikalavimai maketui.

Pradžiai užsisakykite paprasčiausią tekstą

pranešimai spaudai

Ko gero, galima pramoniniu pavadinti pranešimų spaudai rašymą – tokie rašto darbai tiražuojami nuolat, įvairiais tikslais ir palyginti gausiai.

Pradedant politiniais pareiškimais, kvietimais, naujo produkto ar ženklo pristatymais, baigiant rezultatų apibendrinimu, reikšmingo įvykio viešinimu – pranešimų spaudai tikslai ir formos gali būti skirtingos.

Visgi esama tam tikrų taisyklių – kaip, antai, apie dviejų – trijų sakinių įžangą su raktažodžiais, reikšmingas ir įtraukiančias antraštes, antrosios pastraipos citatas, persunktas pozityviomis ar teigiamomis reikšmingo asmens emocijomis ir pan.

Savo forma pranešimai spaudai ne retai įvardija situaciją, apibrėžia poreikį ar nusako emociją bei pateikia siūlymą ar sprendimą.

Apimtimi pranešimai spaudai, prastai, neviršija 3 tūkst. spaudos ženklų su tarpais. Tai yra, tekstas dažniausiai sutelpa į firminio blanko puslapį su logotipu ir rekvizitais.

Pranešimą spaudai visuomet reikia užbaigti tiksliais atsakingo žmogaus kontaktais, kuriais operatyviai pateikiami atsakymai ar papildoma medžiaga.

Pradžiai užsisakykite paprasčiausią tekstą

straipsniai internetui

Madingas ir šiuolaikinis rašto darbų stilius, panašus į straipsnio ir pranešimo spaudai samplaiką, pagardintą paieškos sistemų optimizavimu (SEO) ir įtraukiančia iliustracija.

Be ne didžiausias dėmesys intriguojančiose antraštėse ir informatyvioje įžangoje (lead) tenka anaip tol – ne žmogui, o robotui. Kaip ir paantraštės, citatos, parašai po nuotraukomis ar gairės – tekstas ir multimedija ilgam gula skaitmeniniu paveldu į internetus, kad nuolatos būtų atrandama bei pasiekiama skaitytojui.

Dydžiu straipsniai internetui neturėtų viršyti trijų atvertimų, nors dar būna jų ir po 11, bet dažniau dabar – vieno lapo dydžio. Čia ir dar vienas matas jiems – optimali apimtis – 240 žodžių (iki 3000 spaudos ženklų su tarpais)

Pradžiai užsisakykite paprasčiausią tekstą

kalbos

Vienas kūrybiškiausių, emocijų ir asmeniškumų kupinas, artistiškiausias rašto darbų žanras. Dažnai atrodo, kad kalbos iš tribūnų rėžiamos spontaniškai, tačiau dažniausiai jos pirma būna surašomos popieriuje ir bent keletą kartų repetuojamos, prieš oratoriui žengiant į sceną.

Pirmo asmens kalbėjimas, jausmai, emocijos, subjektyvumas ir tendencingi faktai, peršantys auditorijai nuomonę ar raginantys veikti – būdingi kalbų ruožai. Tuo jos panašios į komentarus, tačiau iš esmės skirtos ne vien informacijai perduoti, bet ir auditorijos reakcijai išprovokuoti. Kalbų tekstai efektyvūs tik tada, kai jie susieti su viešojo kalbėjimo įgūdžiais – atlikimu.

Intonacijos, gestai, stovėsena, balso tembras ir garsumas kuria stiprų emocinį foną, padedantį perteikti turinį. Kalbančiajam praverčia Neurolingvistinio programavimo (NLP), retorikos žinios, nes savo kalboje jis naudoja vaizdingus palyginimus, alegorijas ir metaforas, konstruoja įmantrius siužeto vingius, pasakoja istorijas (storry telling).

Proginės kalbos, replikos, pasisakymai ar pareiškimai reikalauja ne tik stipraus emocinio užtaiso, bet ir aiškios komunikacinės žinutės – kodėl kalbama ir ko siekiama. Kadangi tokie tekstai skirti daugiausia ne akims, o ausims, jiems būdingi pakartojimai, klausimų kėlimas ir klausančiųjų įtraukimas bei suprantamos išvados.

Čia galime pritaikyti schemą:

teiginys -> faktas -> įrodymas -> išvada

Antra vertus, viešojoje erdvėje apstu atvejų, kai kalbama ir atrodo, kad nieko nepasakoma. Tai demonstruoja oratoriaus atotrūkį nuo auditorijos, nekonkretumą ir kelia abejones.

Aišku, parašyti kalbos tekstą, kad jis būtų nei per ilgas, nei per trumpas (per sekundę normaliu tempu kalbėdamas žmogus pasako vidutiniškai du žodžius) yra viena, o įtikinamai perteikti tekstą – visai kas kitka. Visuomet auditorijoje bus nesuprantančiųjų, priešiškai nusiteikusiųjų ir palaikančiųjų, todėl oratoriui tenka svarbus vaidmuo išlaikyti dėmesį ir didinti palaikančiųjų gretas.

Pradžiai užsisakykite paprasčiausią tekstą

komentarai

Dažnai komentarus suprantame kaip trumpas, kartais įžūlias replikas po straipsniais internetuose, bet mes rašome tokius komentarus, kuriuos komentuoja interneto komentatoriai.

Kaip ir kalbos, komentarai – pirmojo asmens pasisakymai, nuomonės, įžvalgos, palyginimai ir vertinimai. Jie suverti subjektyvios nuomonės ir kryptingos informacijos, interpretacijų bei išsireiškimų sąsajomis.

Atsiremdami nuo vieno fakto, užčiuopdami priežasčių ir pasekmių grandinę – savarankiškai ir kūrybiškai ją konstruodami patys, komentatoriai emocingai arba nuosekliai dėsto savitą požiūrį, interpretuoja ir argumentuoja dažnai prieštaringus teiginius. Neverta čia ieškoti objektyvios tiesos ar nešališkos informacijos – autorius komentuoja savų tikslų vedinas ir tik ribotai atvirauja prieš skaitytoją.

Komentarų tekstai spaudoje ir internete padabinami autorių nuotrauka, juose beveik nebūna tiesioginė kalbos ar citatų (nebent autoriui svarbu pagrįsti ar iliustruoti svarbią mintį). Komentatoriai, o kartu ir apžvalgininkai, pavadinami „stulpininkais“ (columnist angl.), nes jų tekstai ne tik atrodo, kaip žodžių stulpeliai leidinyje, bet ir tvirtai paremia, formuluoja ir išdėsto subjektyvią poziciją, kuri atitinka leidinio ar redakcijos nuomonę, bet dėl žurnalistinės etikos, negali būti atvirai reiškiama straipsniuose bei publikacijose. Komentarai suteikia leidiniui ekspertiškumo, tvirtumo ir yra tarsi savotiška druska, didinanti įtaigą, kelianti klausimus ir nukreipianti atsakymų link, įtraukianti bei raginanti skaitytojus veikti.

Pagal teksto apimtis, komentarai dažniausiai neviršyja 3 tūkst. spaudos ženklų. Kartais pasitaiko, kad taiklūs komentarai, perteikiantys pagrindinę mitį (komunikacinę žinią) telpa į vieną sakinį ar net išreiškiami vienu žodžiu, tačiau tuomet kontekstą turi susikurti pats skaitytojas.

Pradžiai užsisakykite paprasčiausią tekstą